Apie mus 

Sukurta: 2004 m. Vasario 2 d.
Atnaujinta: 2005 m. Vasario 10 d.
Skaityta: 34916

APIE MUS

          Jokūbavo kaimas įsikūręs patogioje pietinėje Kretingos rajono dalyje, pagrindinių kelių Kretinga – Gargždai ir Klaipėda – Jokūbavas sankirtoje. Už 9 km Į šiaurę yra Kretinga, už 20 km į vakarus – Klaipėda, į pietinę pusę už 13 km – Gargždai, už 2 km į rytus teka Minijos upė.

          Kaimo centre, šiaurinėje pusėje, yra parkas ir paminklas pirmajam Lietuvos konstituciniam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Pietinėje pusėje įsikūrusi Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla. Į šiaurės rytus paėję rasite bažnyčią, o pasukę nuo bažnyčios į šiaurę, prieisite kaimo kapines. Vakarinėje pusėje išsidėstę paštas, medicinos punktas, kultūros namai, biblioteka.

          Jokūbave gyvena 505 gyventojai. Dauguma jų turi darbą.

          2003 kovo 23 dieną įsikūrė kaimo bendruomenės centras, vienijantis kaimo žmones bendrai veiklai, besirūpinantis jų gerove, atstovaujantis kaimo reikalus valdžios institucijose.

ISTORIJA

Jokūbavo miestelio užuomazga laikomas Bebrūnės kaimas prie Bebrūnės upelio. Archeologo I. Jablonskio nuomone, čia žmonių gyventa prieš 2 tūkstančius ir daugiau metų.

          Nuo XV a. nusistovint sienoms su Klaipėdos kraštu  Bebrūnės kaimo apylinkės tampa pasienio sritimi. Per gyvenvietę eina vienas kelių, vedusių iš Lietuvos į Kuršą, kas paskatina didesnės gyvenvietės susiformavimą.

          Bebrūnės kaimas priklausė Mišučių dvarui, kurį valdė Sapiegų giminė. Apie 1766 metais iš Onos Sapiegaitės-Masalskienės Bebrūnės kaimo ir jų apylinkių žemes nuperka Jokūbas Nagurskis, kuris įkuria naują gyvenvietę, pavadindamas ją savo vardu – Jokūbavu. 1777 metais Jokūbavui buvo suteiktos turgaus teisės, miestelis tapo savarankiškesnis nuo Mišučių dvaro. Čia buvo karčiama, kiek vėliau prekių saugojimo sandėlis, vykdavo turgūs. Daugumas apie palivarką įsikūrusių pastatų buvo pastatyta paties Jokūbo Nagurskio lėšomis, tik vėliau išnuomoti. 1799 metais pastatyta medinė bažnytėlė, kuri buvo pašventinta švento Kajetono vardu, šalia bažnyčios 1793 metais prisiglaudė medinė špitolė.

          XIX amžiaus septintame dešimtmetyje Jokūbavą pradėjo valdyti Parčiauskų (Parčevskių) giminė. Tėvui Konstantinui mirus žemes pasidalino broliai Vincentas ir Karolis. Vincentas liko Jokūbavo centre, o Karolis pasistatė dvaro pastatą iš 1000 rąstų Stončiuose, kur įsirengė „lazaretą“, kadangi pats buvo gydytojas ir dirbo Klaipėdos ligoninėje. Parčiauskų valdymo metais buvo sukurtas stiprus, gerai tvarkomas ūkis, užveistas 600 obelų sodas. 1927 metais dvarą nusipirko ir jame ūkininkavo buvęs prezidentas Aleksandras Stulginskis, kuris savo ūkyje diegė naujausią ūkininkavimo technologiją ir sukūrė pavyzdinį ūkį. Tarpukaryje Jokūbave veikė pieninė, lentpjūvė, pora žydų krautuvių, Kretingos vartotojų bendrovės skyrius, valdiška pradžios mokykla. Veikė visuomeninės organizacijos: pavasarininkai, blaivybė draugija, šauliai. Kadangi kaime gyveno nemažai žydų šeimų, tai jo centre buvo pastatyta sinagoga. Pagal 1923 metų surašymo duomenys Jokūbavo dvare gyveno 78, 37 kaimo sodybose 197 žmonės.

          1941 metais birželio mėnesį Aleksandras ir Ona Stulginskiai kartu su Karoliu Parčiausku ir jo žmona buvo ištremti į Sibirą. Baigiantis karui sudegė bažnyčia, nauja, 1935 metais pastatyta mokykla, buvo sugriauta sinagoga. Dvaro pastatas buvo nugriautas 9 dešimtmetyje. Jo vietoje stovi paminklas prezidentui Aleksandrui Stulginskiui.

1959 metais Jokūbave gyveno 217, 1985 m. – 448, o 2003 m. -  505 gyventojai.

Šiuo metu kaime yra mokykla, kultūros namai ir biblioteka, bažnyčia, paštas, medicinos punktas, 4 parduotuvės (A. Valužio, I. Grigalauskienės, P. Jonauskienės individualios įmonės ir Kretingos vartotojų kooperatyvo), P. Paulausko žemės ūkio įmonė.

Į puslapio viršų