Apie mus
Sukurta: 2004 m. Vasario 2 d.
Atnaujinta: 2005 m. Vasario 10 d.
Skaityta: 34986
APIE
MUS
Jokūbavo kaimas įsikūręs patogioje pietinėje Kretingos rajono dalyje,
pagrindinių kelių Kretinga Gargždai ir Klaipėda Jokūbavas sankirtoje. Už 9
km Į šiaurę yra Kretinga, už 20 km į vakarus Klaipėda, į pietinę pusę už 13 km
Gargždai, už 2 km į rytus teka Minijos upė.
Kaimo centre, šiaurinėje pusėje, yra parkas ir paminklas pirmajam
Lietuvos konstituciniam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Pietinėje pusėje
įsikūrusi Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla. Į šiaurės rytus paėję
rasite bažnyčią, o pasukę nuo bažnyčios į šiaurę, prieisite kaimo kapines.
Vakarinėje pusėje išsidėstę paštas, medicinos punktas, kultūros namai,
biblioteka.
Jokūbave gyvena 505 gyventojai. Dauguma jų turi darbą.
2003 kovo 23 dieną įsikūrė kaimo bendruomenės centras, vienijantis kaimo
žmones bendrai veiklai, besirūpinantis jų gerove, atstovaujantis kaimo reikalus
valdžios institucijose.
ISTORIJA
Jokūbavo
miestelio užuomazga laikomas Bebrūnės kaimas prie Bebrūnės upelio. Archeologo I.
Jablonskio nuomone, čia žmonių gyventa prieš 2 tūkstančius ir daugiau
metų.
Nuo XV a. nusistovint sienoms su Klaipėdos kraštu Bebrūnės kaimo apylinkės tampa pasienio
sritimi. Per gyvenvietę eina vienas kelių, vedusių iš Lietuvos į Kuršą, kas
paskatina didesnės gyvenvietės susiformavimą.
Bebrūnės kaimas priklausė Mišučių dvarui, kurį valdė Sapiegų giminė. Apie
1766 metais iš Onos Sapiegaitės-Masalskienės Bebrūnės kaimo ir jų apylinkių
žemes nuperka Jokūbas Nagurskis, kuris įkuria naują gyvenvietę, pavadindamas ją
savo vardu Jokūbavu. 1777 metais Jokūbavui buvo suteiktos turgaus teisės,
miestelis tapo savarankiškesnis nuo Mišučių dvaro. Čia buvo karčiama, kiek
vėliau prekių saugojimo sandėlis, vykdavo turgūs. Daugumas apie palivarką
įsikūrusių pastatų buvo pastatyta paties Jokūbo Nagurskio lėšomis, tik vėliau
išnuomoti. 1799 metais pastatyta medinė bažnytėlė, kuri buvo pašventinta švento
Kajetono vardu, šalia bažnyčios 1793 metais prisiglaudė medinė špitolė.
XIX amžiaus septintame dešimtmetyje Jokūbavą pradėjo valdyti Parčiauskų
(Parčevskių) giminė. Tėvui Konstantinui mirus žemes pasidalino broliai Vincentas
ir Karolis. Vincentas liko Jokūbavo centre, o Karolis pasistatė dvaro pastatą iš
1000 rąstų Stončiuose, kur įsirengė lazaretą, kadangi pats buvo gydytojas ir
dirbo Klaipėdos ligoninėje. Parčiauskų valdymo metais buvo sukurtas stiprus,
gerai tvarkomas ūkis, užveistas 600 obelų sodas. 1927 metais dvarą nusipirko ir jame
ūkininkavo buvęs prezidentas Aleksandras Stulginskis, kuris savo ūkyje diegė
naujausią ūkininkavimo technologiją ir sukūrė pavyzdinį ūkį. Tarpukaryje
Jokūbave veikė pieninė, lentpjūvė, pora žydų krautuvių, Kretingos vartotojų
bendrovės skyrius, valdiška pradžios mokykla. Veikė visuomeninės organizacijos:
pavasarininkai, blaivybė draugija, šauliai. Kadangi kaime gyveno nemažai žydų
šeimų, tai jo centre buvo pastatyta sinagoga. Pagal 1923 metų surašymo duomenys
Jokūbavo dvare gyveno 78, 37 kaimo sodybose 197 žmonės.
1941 metais birželio mėnesį Aleksandras ir Ona Stulginskiai kartu su
Karoliu Parčiausku ir jo žmona buvo ištremti į Sibirą. Baigiantis karui sudegė
bažnyčia, nauja, 1935 metais pastatyta mokykla, buvo sugriauta sinagoga. Dvaro
pastatas buvo nugriautas 9 dešimtmetyje. Jo vietoje stovi paminklas prezidentui
Aleksandrui Stulginskiui.
1959 metais
Jokūbave gyveno 217, 1985 m. 448, o 2003 m. - 505 gyventojai.
Šiuo metu
kaime yra mokykla, kultūros namai ir biblioteka, bažnyčia, paštas, medicinos
punktas, 4 parduotuvės (A. Valužio, I. Grigalauskienės, P. Jonauskienės
individualios įmonės ir Kretingos vartotojų kooperatyvo), P. Paulausko žemės
ūkio įmonė.
|